kriosnis

kriósnis sf. (1) J.Jabl žr. krosnis: 1. Vadinkit „zeliką“ kriosnimi, – liepiu. Senelė atšauja: – Bene senovė, kad kriósnimi vadysim! Alk. 2. Kriósnis – pečiaus kakta ar namuos, ar pirty, kur linus mina J. Pirtyje pečių stato ant žemės – žema kriósnis J. Namuose stato pryžedą, ant kurios toliau per pėdą suremia pečiaus kriosnį J. Liepsna išsipylė per visą kriosnį: pridenk pryžedą J. 3. krūsnis, krūva: Prie ežios matosi kelios akmenų kriósnys Mšk.